savaimas

saváimas, -a adj. (1) NdŽ 1. DŽ savaimingas, savitas, saviškas: Jų kultūra buvo ne vakarietiška, bet savaima rš. Savaimas mokslas ir menas atsiranda tik tada, kai susilaukiama savaimos dvasinės aristokratijos rš. 2. savaime vykstantis, savarankiškas.

saváimai adv. NdŽ: Mokiniai auga savaimai, sau vieni manydamies rš.